PROJEKTŲ VADYBA

Projekto sąvoka

Yra keletas plačiausiai paplitusių sąvokų:

1. (PMI) Projektas – tai laikina veikla, orientuota sukurti unikalų produktą ar paslauga.
2. (PB) Projektas apima tarpusavyje susijusių darbų kompleksą, kurie atliekami siekiant specifinio tikslo, ribotą laiko tarpą, panaudojant griežtai apribotą biudžetą.
3. (Clifford F. Gray) Projektas – tai kompleksinės, koordinuotos, vienkartinės pastangos apribotos laiko, biudžeto, resursų ir kryptingų atlikimo specifikacijų skirtų patenkinti vartotojų poreikius.

Išskiriamos objektyvioji ir subjektyvioji projekto prasmės:

Objektyvioji prasmė:

Šia prasme projektas apima materialiųjų ir žmogiškųjų išteklių visumą, skirta tam tikrai problemai išspręsti ir gauti laukiamus rezultatus.

Subjektyvioji prasmė:

Šia prasme projektas apima žinių, patirties, gebėjimų atlikti arba organizuoti projektinę veiklą visumą, būtiną projekto rezultatams gauti.

Projekto savybės

1. Aiškūs ir tuo pačiu metu įvairūs tikslai (projektai rengiami įvairiausiems tikslams pasiekti ir norimas tikslas turi būti aiškiai apibrėžtas)
2. Laiko apribojimai (aiškiai nustatomi pradžios ir pabaigos momentai)
3. Išteklių apribojimai (skiriami du išteklių apribojimo atvejai: skiriami griežtai riboti ištekliai ir tuomet nustatomas projekto atlikimo laikotarpis, arba nustačius tikslų projekto atlikimo laikotarpį, skiriami projekto darbams atlikti reikalingi resursai).
4. Pokyčiai (iš esmės kiekvienas projektas yra orientuotas į pasikeitimų įgyvendinimą).
5. Unikalumas (atskiri projekto procesai gali kartotis, tačiau galutinis projekto rezultatai dažniausiai būna unikalūs).
6. Kompleksiškumas ir atsiribojimai (tai atskira, vientisa kompleksiška sistema su apibrėžtomis charakteristikomis).
7. Specifinė projekto organizacija (projekto įgyvendinimo laikotarpiu būtina sukurti specifinę organizacinę struktūrą).

Projekto gyvavimo ciklas

Projekto gyvavimo ciklas – tai laikotarpis nuo projekto atsiradimo momento iki jo užbaigimo, likvidavimo.

4-rių fazių projekto gyvavimo ciklas:

1. Konceptualinė fazė – apima tikslų formavimą ir projekto įgyvendinimo techninį ekonominį pagrindą.
2. Projekto vystymo fazė – apima darbų struktūros nustatymą, darbų kalendorinius grafikus, biudžeto, projektinės – sąmatinės dokumentacijos paruošimą, kontraktų su rangovais ir tiekėjais pasirašymą ir kt.
3. projekto įgyvendinimo fazė – apima projekto įgyvendinimo plano sudarymą, projekto darbų realizavimą.
4. Projekto užbaigimo fazė – apima projekto įvertinimą, priėmimo – bandymo darbus, projekto pridavimą eksploatacijai.

3-jų fazių projekto gyvavimo ciklas:

1. Ikiinvesticinė fazė – iniciacija, ikikonceptualiniai pokalbiai, projekto koncepcijos parengimas, tikslai, realizavimo kelių analizės, įgyvendinimo galimybių pagrindimas, trumpo techninio – ekonominio pagrindimo parengimas, investicijų sprendimų pasiekimas.
2. Investicinė fazė – projektinių sprendimų parengimas, preliminarūs projektavimo – konstravimo darbai, projektavimas, projekto aprūpinimas, pirkimai, pirkimų planavimas ir organizavimas, pardavėjų pasiūlymų analizė, derybos su galimais tiekėjais, konkursai, aukcionai, kontraktų sudarymas, teikimas, teikimo planavimas, apskaita, pristatymas, priėmimas, saugojimas, kontrolė, projekto realizavimas, įgyvendinimas.
3. Eksploatacinė fazė – projekto įvertinimas ir priėmimas, projekto rezultato išbandymas, galutinis projekto priėmimas – perdavimas, gamybos parengimas, darbuotojų paruošimas, medžiagų įsigijimas, projekto objekto eksploatavimas.

Projekto dalyviai:

Užsakovas – tai būsimasis projekto rezultatų valdytojas ir naudotojas, asmuo, viena ar kelios organizacijos,

Investitorius – subjektas, skiriantis lėšas projektui,

Projektuotojas – specializuota projektinė organizacija ar asmuo,

Rangovas (generalinis rangovas ar subrangovas) – juridinis asmuo, atsakingas už kontrakte numatytų darbų vykdymą,

Projekto vadovas – asmuo, kuriam užsakovas deleguoja įgaliojimus vadovauti projektui,

Projekto komanda – tai specifinė projekto atlikimo laikotarpiu sudaryta projekto atlikėjų grupė,

Bankas – vykdo projekto finansavimą.

Licenzorius – licenzijų, naudojamų projekte turėtojas.

Projekto valdymo procesai

Projektų valdymo sistemoje realizuojamos dvi procesų grupės:

1. Projektavimo procesai – susiję su projekto valdymo objektu arba pačiu projektu. Šiuos procesus realizuoja projekto darbų vykdytojai, siekdami projekto tikslų. Ši procesai priskiriami prie gamybinių ir technologinių procesų.
2. Projekto valdymo procesai – susiję su projekto valdymo subjektu arba projekto valdymo komanda ir apima projekto planavimo, organizavimo ir koordinavimo darbu, reikalingų projekto sėkmingam užbaigimui, sąrašo sudarymą. Šie procesai priskiriami prie organizacinių – ekonominių (valdymo) procesų, skirtų įvairių projekto valdymo funkcijų realizavimui.

Projekto valdymo procesus galima suskirstyti į penkias grupes:

1. Iniciavimo procesai – idėjos generavimas ir atranka, projekto pradžios formalus pripažinimas.
2. Planavimo procesai – projekto plano, kuris leistų sėkmingai pasiekti projekto tikslus, parengimas.
3. Vykdymo procesai – žmogiškųjų ir kitų išteklių koordinavimas siekiant įgyvendinti projekto planą.
4. Kontrolės procesai – projekto įgyvendinimo veiksmų stebėjimas, vertinimas, koreguojančių veiksmų nustatymas.
5.  Užbaigimas – kontraktų uždarymas, formalus projekto rezultatų priėmimas, bendras galutinis įvertinimas.

Iniciavimas

1. Projekto ar jo fazės inicijavimas.
2. Projekto koncepcijos parengimas.
3. Techninis – ekonominis pagrindimas.
4. Projekto įvertinimas ir tvirtinimas.

Planavimas

1. Objektinių sričių planavimas.
2. Projekto struktūrinė dekompozicija.
3. Darbų ir ryšių tarp jų nustatymas.
4. Darbų trukmės nustatymas.
5. Darbų kalendorinis planavimas.
6. Resursų planavimas.
7. Išlaidų įvertinimas ir projekto biudžeto formavimas.
8. Organizacinis planavimas.
9. Projekto komandos formavimas.
10. Projekto komunikacijų planavimas.
11. Projekto rizikos identifikavimas ir įvertinimas.
12. Priemonių rizikai mažinti parengimas.
13. Suvestinio projekto plano sudarymas.

Vykdymas

1. Projekto vykdymo plano realizavimas.
2. Projekto komandos ugdymas.
3. Informacijos skirstymas.
4. Užsakymų paskirstymas darbams, paslaugoms, tiekimams.
5. Kontraktų sudarymas ir jų vykdymas.

Kontrolė ir reguliavimas

1. Projekto darbų vykdymo eigos ataskaitų rengimas.
2. Pakeitimų valdymas.
3. Projekto objektinių sričių, vykdymo terminų ir sąmatų kontrolė.
4. Rizikos mažinimo priemonių kontrolė.
5. Kokybės kontrolė.
6. Kontraktų vykdymo kontrolė.

Užbaigimas

1. Projekto užbaigimo administravimas.
2. Kontraktų uždarymas.

Projekto iniciacija

Projekto iniciacija – tai projekto gyvavimo pradžios momentas. Bet kuris projektas praeina projekto idėjos formavimo, atrankos ir projekto inicijavimo etapus.

Projekto idėjos analizės struktūra:

1. Techninė – technologinės alternatyvos, realizacijos terminai, išteklių prieinamumas, projekto produkto rinkos imlumas.
2. Komercinė – rezultato marketingas, išteklių šaltiniai ir tiekimo sąlygos, gamybos sąlygų analizė.
3. Finansinė – apsipirkimo laikotarpis, vidutinė pelno norma, pelningumo indeksas, finansavimo šaltiniai.
4. Ekologinis įvertinimas – poveikis aplinkai ir mažinantys veiksniai.
5. Organizacinė analizė – organizacinė, teisinė, politinė, administracinė aplinka, personalo parinkimas ir apmokymas.
6. Socialinė analizė – parinkti variantą, kurio lauktų visuomenė, darbo vietų pasikeitimas regione, gyvenimo gerėjimas, ir kt.
7. Ekonominė analizė – projekto rezultato poveikis projekto dalyvių ar regiono visuomenės veiklai.

Projekto planavimo procesas

Susideda iš pagrindinių ir pagalbinių uždavinių.

Pagrindiniai uždaviniai:

1. Projekto turinio planavimas – projekto tikslo formulavimas, rezultato planavimas, pagrindinių dalių nustatymas.
2. Projekto struktūrizavimas – išskaidymas iki elementarių lengvai valdomų darbų.
3. Kalendorinis planavimas – darbų sąrašas, eiliškumas, trukmės, gairių planas, grafikai, atsakomybės.
4. Projekto biudžeto sudarymas – darbų sąrašas ir aprašas, atliekamų veiksmų vertė, parengtos sąmatos.
5. Galutinis projekto plano sudarymas.

Pagalbiniai projekto planavimo uždaviniai:

1. Kokybės planavimas – nustatomi kokybės reikalavimai ir būdai jiems pasiekti.
2. Organizacijos planavimas – patvirtinami dalyvių vaidmenys, parenkamas personalas.
3. Ryšių planavimas – bendravimo ryšiai, informacijos paskirstymas.
4. Rizikos nustatymas, įvertinimas ir atsakomųjų veiksmų numatymas.
5. Aprūpinimo ir kontraktų planavimas – kas ir kokiu momentu turi būti pristatoma, konkursai, aukcionai.

Projekto turinio planavimas

Projekto turinį sudaro norimi rezultatai, jų charakteristikos, darbų kompleksai, būtini siekiant tikslų, finansinės galimybės.

Pradžioje pabrėžiamas projekto turinys, kuriuo metu:

1. Nustatomi ir pabrėžiami projekto tikslai – pagrindinis tikslas, tarpiniai tikslai, struktūrinės dekompozicijos metodas, proto šturmas.
2. Nustatomos detalios projekto rezultatų charakteristikos – galutinio gaminio ar paslaugos analizė, laiko, kokybės, kainos ir kitos charakteristikos, reikalingos sėkmingo atlikimo įvertinimui.
3. Formuojamos tikslo siekimo alternatyvos – vertinamos ir atrenkamos geriausios, pigiausios, greičiausios, optimaliausios alternatyvos.
4. Nustatomi apribojimas – finansiniai, darbo jėgos, laiko ir kt.
5. Nustatomos prielaidos – duomenys naudojami planavimo metu, kurie laikomi žinomais, nors ir apsupti neapibrėžtumų ir tuo susijusia rizika.
6. Sudaromas projekto turinio valdymo planas – įvertinamas projekto turinio stabilumas, galimi pakeitimai, nuo kada pakeitimai nebegalimi.

Vėliau vykdomas projekto turinio detalizavimas, juo siekiama:

1. Padidinti tikslų pasiekimo momento ir projekto darbų ar jų kompleksų atlikimo trukmių tikslumą.
2. sukurti pagrindą pasiskirstyti atsakomybę tarp komandos narių.
3. Sukurti duomenų bazę, būtiną projekto biudžeto sudarymui.

Struktūrinės dekompozicijos metodas

1. Nustatomi projekto tikslai – šie tikslai jau nustatyti projekto turinio apibrėžimo metu.
2. Tikslai išskaidomi į smulkesnius elementus (uždavinius), kuriuos atlikus bus pasiekti atskiri projekto tikslai.
3. Nustatytus uždavinius išskaidome i darbų , kurie turės būti atlikti sprendžiant šiuos uždavinius, kompleksų sistemas.
4. Darbų kompleksų sistemos skaidomos į darbų kompleksus.
5. Nustatoma ar detalizavimo lygmuo pakankamas atlikimo trukmei, kaštams ir kitiems rodikliams nustatyti.
6. Nustatomi darbų kompleksus sudarantys darbai ar jų grupės.
7. Patikrinamas ir patvirtinamas dekompozicijos atlikimo užbaigtumas.

Pirmieji trys darbų išskaidymo lygiai (pagrindinis tikslas, tarpiniai tikslai, uždaviniai) priklauso valdymo lygmens grupei.

Sekantys trys lygiai (darbų kompleksų sistemos, darbų kompleksai, darbų grupės ir darbai) priklauso techninio lygmens grupei.

Projekto dekompozicija gali būti atliekama dviem kryptimis: iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų. Dažniausiai projekto struktūra sudaroma abiem kryptimis. Valdymo lygmens dekompozicijos lygiai nustatomi iš viršaus į apačią kryptimi, o techninio lygmens – nustatomi iš apačios į viršų kryptimi. t.y. projekto pagrindinis tikslas išskaidomas iki uždavinių, o po to nustatomi darbai.

Žaliavos ir ištekliai

Projektui įgyvendinti reikalingos žaliavos ir medžiagos dažniausiai klasifikuojamos taip:

1. žaliavos (neperdirbtos arba pusiau perdirbtos medžiagos) -  žemės ūkio, gyvulininkystės, miškų ūkio, jūros bei mineraliniai produktai.
2. Apdorotos medžiagos (pusfabrikačiai) – metalai, pagamintos detalės, komplektuojami gaminiai  ir mazgai surenkamojo tipo produkcijai.
3. dirbiniai  - iš dalies sukomplektuoti gaminiai.
4. pagalbinės gamybinės ar paslaugų teikimo atsargos – chemikalai, priedai, pakavimo medžiagos.
5. komunalinės paslaugos – nutekamųjų vandenų pašalinimas arba perdirbimas, elektros, vandens, garo, kuro, suspausto oro.

Darbų atlikimo trukmės nustatymas

Šio planavimo etapo uždavinys yra nustatyti per kiek laiko su turimais ištekliais sugebėsime atlikti kiekvieną  projekto darbą.

Norint tiksliai nustatyti trukmes reikia žinoti: darbų sąrašą, darbų apimtis, darbų atlikimui reikiamus išteklius, šių išteklių darbo našumą, apribojimus, normatyvinę ir statistinę informaciją, darbų tarpusavio priklausomybes, žinias apie analogiškus projektus ir darbus.

Darbų trukmei nustatyti gali būti taikomi  normatyviniai arba ekspertiniai  metodai.

Naudojant normatyvinius metodus darbo trukmė nustatoma pagal formulę:

Ti = Vpi/Upi

Kur Vpi – i- tojo darbo, darbo imlumas p tipo ištekliui, Upi – p išteklių panaudojimo intensyvumas i- tojo darbo atlikime.

Upi = n*k,

Kur n – atlikėjų skaičius, k – pamainų skaičius.

Arba Ti = Wi/Qpi*n*k,

Kur Wi – darbo apimtis fiziniais vienetais,

Qpi – vieno atlikėjo gamybiniai pajėgumai per pamainą.

Naudojant tikimybinius ekspertinius metodus, laukiama darbo trukmė nustatoma:

Tl = ( Tmin.  + 4Tl.t. + Tmax) / 6  (PERT metodui)

Tmin. – minimali galima darbo atlikimo trukmė,

Tl.t. – labiausiai tikėtina darbo trukmė,

Tmax. – maksimali priimtina darbo trukmė.

Projekto valdymo prielaidos

1. Kartu su rinkos ekonomika į mūsų gyvenimą ir į mūsų mąstymą įėjimo ir projektų valdymo koncepcija. Jos pagrindą sudaro požiūris į projektą, kaip ir bet kurios sistemos, pavyzdžiui, įmonės būklės pakeitimą, susijusi su laiko ir piniginių lėšų sąnaudomis. Šių pasikeitimų, įgyvendinamų pagal iš anksto nustatytas taisykles, prisilaikant biudžeto ir laiko apribojimų, procesas vadinamas projektiniu valdymu.
2. Projektų valdymas – tai mąstymo būdas, apjungiantis tiek specialiąsias, tiek ir virš profesines žinias. Projektų valdymo, kaip mąstymo būdo priemones ir metodai leidžia:

• Parengti ir pagrįsti projekto koncepciją;
• Įvertinti projekto efektyvumą, atsižvelgiant į rizikos ir neapibrėžtumo veiksnius;
• Atlikti techninį – ekonominį investicijų pagrindimą (projektinius tyrimus) ir parengti projekto verslo planą;
• Vykdyti sisteminį projekto planavimą visose jo gyvavimo ciklo fazėse;
• Parengti projekto sąmatą ir biudžetą;
• Parinkti projekto vykdytojus, pravedant tam skirtus konkursus;
• Parengti ir sudaryti su tiekėjais kontraktus;
• Organizuoti optimalią užpirkimų ir tiekimų procedūrą;
• Organizuoti projekto realizaciją, parenkant tinkamą projekto komandą;
• Efektyviai kontroliuoti ir reguliuoti projekto įgyvendinimą ir šiuo laikotarpiu atsirandančius pasikeitimus;
• Organizuoti efektyvų projekto užbaigimą;
• Organizuoti sisteminį projekto produkcijos kokybės valdymą;
• Įvairiapusiškai įvertinti taip vadinamąjį žmogiškąjį veiksnį, kuris dažnai turi lemiamos įtakos visam projekto efektyvumui.

1. Kietieji valdymo elementai – tai organizacinės struktūros, strategijos ir valdymo sistemos.
2. Minkštieji valdymo elementai – tai valdymo sistemos stilius, personalo įgūdžių dydis, personalo sudėtis, bendrai personalo išskirtos vertybės.

Programinio ir projektinio ekonomikos valdymo ideologijos atsiradimo sąlygos

1. Laipsniškas perėjimas prie rinkos santykių ir įvairių nuosavybės formų legalizavimas;
2. Įvairių projektų, nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, rangovinių ir kitų darbų rinkos formavimas;
3. Valdymo decentralizavimas ir palaipsnis atitinkamų funkcijų perdavimo vietinei valdžiai procesas;
4. Naujų valdymo formų, tinkančių rinkos sąlygoms organizavimas;
5. Investicinių kompanijų, inžineringo ir konsultacinių firmų, teikiančių savo paslaugas ekonominiame, valdymo ir informaciniame projekto realizavimo palaikyme, sukūrimas;
6. Pirmųjų į projektinį valdymą orientuotų struktūrų pasirodymas investicinėje sferoje: jos gali būti įkurtos tiek naujai organizuojamose firmose, tiek ir valstybinėse organizacijose;
7. Atitinkami vadovų psichologijos pasikeitimai;
8. Kompiuterinių programų, tinklų, elektroninio pašto sukūrimas;
9. Rangovų ir investitorių iš užsienio, plačiai taikančių projektavimą, įtraukimas į įvairių projektų realizavimą;
10. Naujų rinkos struktūrų, dirbančių su projektais, kurių darbo pagrindas paremtas projektiniu valdymu, sukūrimas (įvairūs fondai, komerciniai bankai, finansinės kompanijos ir kt.).

Charakteringiausi „kietojo“ ir „minkštojo“ valdymo posistemių elementai

Projekto vertės planavimas

1. Projekto išteklių planavimas – nustatomi projekto įgyvendinimui reikalingi išteklių kiekiai;
2. Projekto vertės (kainos) nustatymas – numatoma darbo jėgos bei kitų išteklių preliminari kaina;
3. Projekto biudžeto parengimas – sudaromas nustatomų išlaidų planas, atsižvelgiant į projekto įgyvendinimo terminus;
4. Išlaidų kontrolė – projekto biudžeto pasikeitimų kontrolė.

Projekto išteklių planavimas

Parengus projekto įgyvendinimo veiksmų planą, galima planuoti išteklius, reikalingus šio projekto įgyvendinimui. Žinant reikiamus išteklius bei jų charakteristikas galima tiksliai nustatyti bendrą projekto vertę (kainą). Svarbiausi projekto ištekliai:

1. darbo (žmogiškieji) ištekliai;
2. įrengimai, mašinos, mechanizmai;
3. medžiagos, žaliavos;
4. piniginiai(finansiniai) ištekliai;
5. skaičiavimo bei administravimo technika;
6. gamybos aikštelės, projekto vykdymo vieta;
7. kiti ištekliai.

Taigi, išteklių planavimas apima būtinų išteklių ir jų kiekių nustatymą, siekiant sėkmingai įgyvendinti projektą.

Išteklių planavimui naudojami duomenų šaltiniai

• dokumentai apibūdinantys numatomo projekto sritį;
• darbų struktūra;
• projekto kalendorinis planas;
• grynieji pinigų srautai;
• organizacijos politika ir struktūra;
• informacija apie ankstesnius panašius projektus;
• apribojimai.

Išteklių planavimo metodai

• Išteklių poreikio nustatymas pagal esamus normatyvus;
• Ekspertinis projekto išteklių poreikio vertinimas;
• Vertinimas pagal analogiškus projektus.

Išteklių planavimo rezultatai

• Planuojamų išteklių sąrašas ir aprašas;
• Kiekiai;
• Techninės specifikacijos;
• Jų panaudojimo terminai;

Projekto išteklių poreikis gali būti pateikiamas grafiškai, atspindint reikiamų išteklių kiekį konkrečiu laiko momentu.

Projekto vertės (kainos) nustatymas

Tai prieš investiciniame projekto etape numatytos išlaidų sąmatos tikslinimas. Vertės nustatymas apima : projekto įgyvendinimo kainos alternatyvų svarstymą, kainos sumažinimo galimybių analizę ir įvertinimą.

Projekto vertės nustatymui naudojami duomenų šaltiniai:

• Nustatyta darbų struktūra;
• Projekto veiksmų kalendorinis planas;
• Poreikis ištekliams;
• Išteklių kaina;
• Pastovios išlaidos;
• Informacija apie analogiškų projektų vertę;
• Sąmatos normatyvai.

Projekto vertės nustatymo metodai ir priemonės: projekto kaina nustatoma remiantis sąmatomis, kurios sudaromos pagal reikiamų išteklių kiekius, jų technines specifikacijas bei kitus techninius – ekonominius rodiklius. Ištekliai grupuojami pagal eilę požymių: darbų rūšis, stambumo laipsnį ir kt.

Kaštų sąmata pagal kaštų rūšis

Kaštų rūšys – žaliavos, medžiagos, darbo jėga ir kt.

Kaštų sudarymo vieta – gamyba, marketingas, moksliniai tyrimai, atskiroms darbo vietoms ar kiekvienam padaliniui (projekto darbo grupei).

Kursas ir energija.

Darbo užmokestis.

Priskaitymai socialiniam draudimui.

Amortizacija ir kitos išlaidos, susijusios su įrengimų eksploatacija ir priežiūra.

Nustačius projekto vertę, gaunamos atitinkamų projekto išteklių sąmatos:

• Suvestinė sąmata, kurioje nustatoma bendra viso projekto vertė;
• Lokalinės sąmatos, sudarytos pagal atskiras išlaidų rūšis (transportavimo išlaidos, darbuotojų samdymo išlaidos ir pan.).

Projekto biudžeto sudarymas

Projekto biudžetas – tai išlaidų planas, apimantis visas projekto veiklos sritis. Jo sudarymo tikslas – planuoti ir kontroliuoti išlaidas projekto įgyvendinimo periodu.

Sudarant biudžetą naudojami informacijos šaltiniai:

• Parengtos sąmatos;
• Projekto darbų sąrašas;
• Grynųjų pinigų srautų sąskaitos;
• Atliekamų veiksmų kaina;
• Kalendorinis darbų grafikas;
• Nustatyti projekto įgyvendinimo reikalavimai bei apribojimai.

Projekto biudžetas būtinai turi būti išskirstytas pagal laiko tarpsnius, kad būtų patogu stebėti projekto įgyvendinimą pagal gairių grafiką.

Projekto rizikos valdymas

Projekto rizika – tai neapibrėžtumas, susijęs su galimybe projektą įgyvendinant pasireikšti nenumatytoms situacijoms ir su tuo susijusioms pasekmėmis.

Rizika skirstoma:

Išorinė nenuspėjama rizika – nenumatyti vyriausybiniai reguliavimo sprendimai, gamtos reiškiniai, nusikaltimai, nelaukti išoriniai ekologiniai ir socialiniai efektai;

Išorinė nuspėjama, bet nenumatyta rizika – rinkos pasikeitimai, valiutos kursų pasikeitimas, neapskaičiuota infliacija;

Vidinė netechninė rizika – nukrypimai nuo darbo plano dėl darbo jėgos, medžiagų trukumas, vėluojantis teikimas, lėšų viršijimas;

Vidinė techninė rizika – technologijų pasikeitimas, kokybės pablogėjimas, naudojamų technologijų rizikos;

Vidinės teisinės rizikos – licenzijos ir patentai, kontraktų nevykdymas, teisminiai procesai;

Vidinės draudžiamosios rizikos – tiesioginis kenkimas turtui, netiesioginiai nuostoliai, susiję su įrengimų perstatymu, bendradarbių draudimas.

Pagal poveikį projektui rizika gali būti dvejopa:

1. Dinaminė – tai rizika, kurios poveikis projektui gali būti tiek nuostolingas, tiek pelningas (rinkos kainų pasikeitimas);
2. Statinė – tai rizika, kurios poveikis projektui nuostolingas (įrenginių gedimai).

Rizikos nustatymas

Nustatymo tikslas – nustatyti galimų rizikų rūšis ir jų bruožus. Vidinė rizika gali būti kontroliuojama ar paveikta projekto komandos sprendimų, išorinė rizika nėra projekto komandos kontrolės ir įtakos sferoje.

Bendro projekto rizikingumo nustatymo procesas:

1. pagal atskiras projekto įgyvendinimo ciklo fazes sudaromas galimų rizikos faktorių sąrašas;
2. lygiuojama rizika pagal reikšmingumą, nustatoma:
   • rizikos pasireiškimo tikimybė,
   • rizikos pavojingumas arba kiek reikšmingas duotos rizikos įtakos neigiamas rezultatas.

Sudarytuose sąrašuose turi atsispindėti informacija apie rizikos kilmę, potencialius rizikos įvykius, rizikos požymius.

Potencialūs rizikos įvykiai – tai diskretūs atsitikimai, kurie daro įtaką projektui (svarbaus komandos nario išvykimas). Nustatoma: tikimybė, galimi nuostoliai, laukiamas įvykio laikas, pasikartojimo dažnumas.

Rizikos požymiai netiesiogiai parodo konkrečios rizikos įvykį – nekruopštus numatomų išlaidų apskaičiavimas gali būti grėsmingas reikiamų lėšų stygiaus signalas.

Rizikos analizė

Analizės tikslas – potencialiems partneriams suteikti reikiamą informaciją, kuri padėtų apsispręsti dėl dalyvavimo projekte, tai pat būtų naudinga, nustatant galimų finansinių nuostolių išvengimo priemones.

Pagrindinės priemonės naudojamos analizės metu:

Jautrumo analizė – duoda tikslų įvertinimą, kaip pasikeis projekto efektyvumas, pasikeitus vienam pradiniam parametrui. Kuo didesnė ši priklausomybė, tuo didesnė projekto realizacijos rizika. Jautrumo analizė taikoma dviem atvejais:

• Projekto rezultatų įtakingiausiems faktoriams nustatyti.
• Lyginamajai projektų analizei. Nustatoma, kaip sunkiai prognozuojami faktoriai veiks projekto efektyvumą.

Atsparumo nustatymas – nustatomi projekto vystymosi scenarijai, labiausiai pavojingi variantai atskiriems projekto dalyviams. Projektas laikomas atspariu ir efektyviu, jei visų dalyvių tikslai pasiekiami, o galimos rizikos pašalinamos.

Nenuostolingumo (atsipirkimo) taškas – nustato pardavimų apimtį, kuriai esant realizacijos pajamos padengia gamybos kaštus.

Sprendimų medis – naudojamas rizikos analizei projektų, turinčių ribotą skaičių vystymosi scenarijų.

Monte Carlo metodas – naudojamas kebliausiai prognozuojamuose projektuose. Šis metodas paremtas imitacinių modelių naudojimu.

Projekto rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę:

Uk =U/(Q-L)

Čia UK – projekto rizikos koeficientas;

U – galimi nuostoliai;

Q – projekto nauda (teigiamas rezultatas);

L – numatyti nuostoliai.

Ši formulė leidžia įvertinti riziką tiek visų įvertinamų faktorių atžvilgiu, tiek atskirai kiekvienam rizikos faktoriui.

Siekiant įvertinti vidinę ir išorinę riziką, rizikingumo koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę:

Uk=(Uiš + Uvid) / (Q – L)

Čia Uiš – nuostoliai, atsirandantys dėl išorinės rizikos;

Uvid – nuostoliai, atsirandantys dėl vidinės rizikos.

Atsakomųjų veiksmų nustatymas

Rizikos poveikis projektui gali būti skirstomas į:

• Kritinį – sąlygojantį dalies ar viso projekto žlugimą;
• Vidutinį – galintį padidinti vienos ar kelių projekto sričių kaštus;
• Mažą – sukeliantį nepatogumų, bet projekto žymiai neveikiančio;

Vadovas turi priimti vieną iš šių sprendimų:

• Perkelti riziką – perleisti kitam asmeniui ar organizacijai;
• Atidėti riziką – darbų atlikimą nukeliant vėlesnei datai;
• Prisiimti riziką – darbų atlikimas planuojamas įvertinant riziką;
• Išvengti rizikos – nustačius rizikos faktorių, jis panaikinamas.

Rizikos mažinimo priemonės

• Rizikos paskirstymas – rizika paskirstoma tarp dalyvių;
• Rizikos draudimas – rizikos perdavimas draudimo kompanijai (krovinių draudimas, įrengimų draudimas, statybos draudimas, nelaimingų atsitikimų draudimas);
• Išteklių rezervavimas – nenumatomoms išlaidoms padengti;
• Finansinės priemonės – kontraktų sudarymas fiksuotomis kainomis, taikant griežtas sankcijas. Apsirūpinimas garantuotais finansavimo šaltiniais (pritraukiant kuo daugiau investuotojų, bankų, investicinių kompanijų, stambų strateginį partnerį);
• Kelių projekto įgyvendinimo variantų sudarymas – papildomos schemos padės greičiau sureaguoti į galimus pasikeitimus;
• Vietinės valdžios dalyvavimo projekte pritraukimas – tai leistų tikėtis valdžios paramos;
• Pasaulinių finansinių institucijų pritraukimas.

Projekto rizikos valdymo apžvalga

Projekto rizikos vadyba

Pagrindinės tezės

• Visų projektų bendras bruožas yra minčių,idėjų ir veiksmų pavertimas naujais rezultatais;
• Projekto valdymo tikslas – numatyti kuo daugiau pavojų ir problemų ir planuoti bei koordinuoti veiksmus taip, kad projektas būtų baigtas sėkmingai;
• Projektų valdymo metodų vystymąsi paskatino:

Sparčiai auganti ekonomika;

Vis didėjantys užsakovų poreikiai;

Valstybinių tarpusavio lenktyniavimas;

Gerovės vaidmens sureikšminimas;

Lektyniavinas  tarp projektų rangovų;

• Niekada nebūna dviejų vienodų projektų, net pakartotinis projektas skirsis nuo pirmojo;
• Valdymo projektai rengiami, kai kompanijos persikelia į kitą vietą, sudaro ar pristato naują kompiuterinę sistemą, ruošiasi parodoms, restruktūrizuoja organizaciją;
• Moksliniai tiriamieji projektai yra labiausiai rizikingi, nes jais siekiama plėsti esamų žinių ribas, t.y. daryti atradimus, patobulinimus, o jų rezultatas nėra kažkas materialaus ar apčiuopiamo;
• Siekiant kokybės darbų atlikimas reikalauja didelės patirties ir papildomų kokybės procedūrų;
• Grėsmę projektui kelia:

Pavėluota projekto darbų pradžia;

Blogas darbų organizavimas ir planavimas;

Infliacija.

Projektai gali būti:

• Monoprojektas;
• Multiprojektas;
• Megaprojektas.

Projektų tipai:

• Socialiniai;
• Ekonominiai;
• Organizaciniai;
• Techniniai;
• Mišrūs
•  

Projekto rūšys:

• Mokymo – švietimo;
• Tyrimų ir vystymo;
• Inovaciniai
• Investiciniai
• Kombinuoti

Projekto trukmė:

Trumpalaikiai (1 – 2 metai);     Vidutiniai (3 – 5 metai);         Ilgalaikiai ( > 5 metai)